Slaugos intervencijos svorio metimui. Infekcinės ligos
Hospitalinės infekcijos HI sudaro ypatingą infekcinių ligų grupę, išsiskiriančią savo epidemiologiniais dėsningumais ir valdymo sudėtingumu.
HI paplitimas skirtingose šalyse svyruoja nuo 3,5 iki 10 proc. Nežiūrint žymaus progreso medicinoje, didelių praėjusio šimtmečio HI prevencijos pasiekimų, HI išlieka viena iš sudėtingiausių problemų, kylančių asmens sveikatos priežiūros įstaigose. Hospitalinėms infekcijoms yra priskiriamos visos infekcijos, kurių pacientas neturėjo atvykdamas į ligoninę ir kurios hospitalizavimo metu nebuvo inkubaciniame periode.
Kadangi daugelio infekcijų inkubacinis periodas nėra tiksliai apibrėžtas, dažniausiai infekcijos pasireiškusios praėjus 48 val. JAV Ligų kontrolės centre buvo parengti specialūs HI nustatymo kriterijai simptomų deriniaikuriais dabar vadovaujasi slaugos intervencijos svorio metimui ir Europoje, taip pat ir Lietuvoje. HI atsiradimą nulemia daugelis veiksnių: paties ligonio būklėmikroorganizmai ir išoriniai veiksniai.
Hospitalinės infekcijos gali būti egzogeninės įgytos iš išorės ir endogeninės sukeltos paties paciento nešiojamų mikroorganizmų.
Dažnai jas sunku diferencijuoti, nes asmuo, atsiduręs ligoninės aplinkoje, įgyja ligoninėje cirkuliuojančių mikroorganizmų ypač jei jis ilgiau guli iki operacijostapdamas jų nešiotoju, o vėliau pvz. Hospitalinėms infekcijoms priklauso ne tik ligonių, bet ir personalo infekcijos įgytos ne tik slaugos intervencijos svorio metimui, bet ir kitose sveikatos priežiūros įstaigose poliklinikose, slaugos namuose ir kt.
Todėl šiandien vis dažniau vartojamas HI apibrėžimo sinonimas - su sveikatos priežiūra susijusios infekcijos angl. Infekcinės ligos.